Lytiškumo ugdyme svarbu atskirti grūdus nuo pelų

Rengimo šeimai asociacija kovo 8 d. surengė nuotolinį seminarą „Kaip atskirti grūdus nuo pelų?“, skirtą supažindinti tėvus su Lietuvoje vykdomomis lytiškumo ugdymo programomis, kurios vadovaujasi prigimtine lyties, asmens ir šeimos samprata ir kurių turinys dera su valstybinės Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programos (SLURŠ) vertybinėmis nuostatomis.

Seminaro metu prof. dr. Birutė Obelenienė (VDU Šeimos ir santuokos studijų institutas) skaitė pranešimą tema „Lytinis švietimas moters sveikatos ir laisvo informuoto pasirinkimo aspektu“.

Prof. dr. Birutė Obelenienė, VDU

Profesorė akcentavo skirtumus tarp lytiškumo ugdymo ir lytinio švietimo programų palankumo moteriai atžvilgiu.

Pagal lytiškumo ugdymą, lytinis potraukis, tai yra generacinė (Homo sapiens rūšies egzistenciją užtikrinanti) galia, kurią būtina išmokti suvaldyti ir integruoti į meilę. Lytiniai santykiai skirti sutuoktinių meilei išreikšti ir prokreacijai. Svarbią vietą tame užima moters vaisingumo pažinimas.

Tuo tarpu lytiniame švietime pagrindinis seksualumo elementas yra skirtas išimtinai malonumui: teigiama, kad potraukio suvaldyti neįmanoma, todėl keliamas tikslas, jog jis būtų saugus, o dėl lytinių santykių tiesiog susitariama.

Skiriasi ir požiūris į nėštumą. Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programose formuojamos teigiamos nuostatos naujos gyvybės užsimezgimo ir nėštumo atžvilgiu , tuo tarpu lytinio švietimo paradigmoje formuojamas neigiamas požiūris į nėštumą. Nėštumas yra nelaimė, kurio priežastimi nurodomas kontracepcijos nenaudojimas ar netinkamas jos naudojimas.

Profesorė atkreipė dėmesį į tai, jog lytiniame švietime, naudojantis socialinio konstruktyvizmo prielaida, kad žmogus gali susikurti norimą tikrovę, pasitelkus kalbą formuojamos naujos vertybės ir normos. Lytinis švietimas naudoja savitą kalbą, pagal kurią jį ir galima lengvai atpažinti. Mėgstami kalbiniai konstruktai arba žodžių junginiai, kurie nedera tarpusavyje, t.y., vienas žodis reiškia pozityviai vertinamus dalykus, o kitas prie jo tarsi ir visai nedera.

Pavyzdžiui, nėštumas dažniausiai susiejamas su negatyvios semantikos žodžiais (nelauktas, netikėtas, neplanuotas, apsauga nuo nėštumo, nėštumo prevencija, nėštumo ir lytiškai plintančių ligų bei ŽIV prevencija). Tuo tarpu, pozityviame kontekste minimas abortas (saugus abortas), bei kitame to paties veiksmo įvardinime, jis siejamas su neabejotinai viena didžiausių mūsų vertybių, sveikata (reprodukcinė sveikata) ir pan.

Kaip akcentavo profesorė, lytinio švietimo kalbinis konstruktas pateikia nėštumą neigiamoje nuostatoje, o abortą – teigiamoje. Šios tendencijos matomos tiek Pasaulio sveikatos organizacijos parengtose Techninėse lytinio švietimo gairėse (nuostatas tikimasi įgyvendinti visame pasaulyje iki 2030 metų), tiek ir analizuotuose lietuviškuose biologijos vadovėliuose.

Prof. B. Obelenienė akcentavo, jog lytinio švietimo programose nekalbama apie pilną moters vaisingumo ciklą ir hormonų poveikį visam organizmui, lytiniams organams, priešingai, jie pristatomi kaip autonomiškos kūno vietos.

Nutylima informacija apie hormoninių kontraceptikų poveikį moterų smegenų veiklai, emocijoms, kraujotakai. Akcentuojant takoskyrą, lytiškumo ugdyme teigiama, jog merginos, moters vaisingumas yra vertybė, kurį reikia pažinti ir saugoti, o lytinis švietimas, pasitelkęs kalbos perkūrimą, formuoja neigiamą požiūrį į vaisingumą, pateikia ribotą informaciją apie kontraceptinių priemonių poveikį.

(c) Rengimo šeimai asociacija, visos teisės saugomos