Rengimo šeimai asociacija dalyvavo Civilinės sąjungos įstatymo klausymuose

Nuotrauka pexels.com

Šiandien Rengimo šeimai asociacija antrą kartą dalyvavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto ir pateikė savo pasiūlymus:

– Įtvirtinti nuostatą, kad civilinės sąjungos įstatymas reguliuoja ne šeiminius, bet privačius tarpusavio turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, aiškiai atribojant civilinę sąjungą nuo santuokos, kuria sukuriami šeimos teisiniai santykiai.

– Nustatyti civilinės sąjungos įstatyme partnerio sąvoką – du asmenys (nepriklausomai nuo lyties) įstatymų nustatyta tvarka įregistravę civilinę sąjungą ir neturintys tikslo tarpusavyje sukurti šeimos teisinių santykių, tokiu būdu ją atribojant nuo civliname kodekse esančios sugyventinių (partnerių) sąvokos, kuri taikoma vyrui ir moteriai, ketinantiems sukurti šeimos teisinius santykius;

Dabar Lietuvos teisinėje sąvoka partneriais yra vadinami sugyventiniai, t.y. vyras ir moteris. Pagal Civilinį Kodeksą, registruotoje partnerystėje gyvenančiais asmenimis yra pripažįstami tik asmenys, kurie atitinka keturis kriterijus: yra vyras ir moteris, yra įregistravę patrnerystę, gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turi tikslą sukurti šeimos teisinius santykius įstatymų nustatyta tvarka (sudarydami santuoką). Taigi, iki šiol įstatymo leidėjas partnerystę siejo su ketinimu sukurti šeimos teisinius santykius. Civilinės sąjungos įstatymas įveda visai kitą partnerystės sampratą, kurios Lietuvos teisėje nebuvo, todėl reikalinga speciali sąvoka.

– Atsisakyti automatinio Civilinės sąjungos įstatyme vartojamos “partnerių” sąvokos prilyginimo kituose teisės aktuose vartojamai “partnerių” sąvokai, nes tai gali nepagrįstai išplėsti Civilinės sąjungos įstatyme numatytas partnerių teises. Toks prilyginimas, pvz. suteiks civilinę sąjungą sudariusiems asmenims teisę į pagalbinį apvaisinimą, taip pat socialines garantijas kurios taikomos tik šeimoje gyvenantiems asmenims.

Dabartinis projektas, kuriuo ketinama vienos lyties asmenims sudariusiems civilinę sąjungą suteikti visas teises, kurias turi sugyventiniai (vyras ir moteris), lemia teisinį neapibrėžtumą, nes nėra aiški teisinio reguliavimo apimtis – t.y. niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, CS sudarę asmenys. Įvesti teisinį reguliavimą, nežinant, kokias pasekmes jis sukurs, yra teisiškai ydinga.

Be to, toks teisinis reguliavimas lems, kad ateityje, keičiant įstatymus ir numatant sugyventiniams teises, susijusias su tėvų valdžia ar įvaikinimu, reikės visada daryti išlygą, kad tai netaikoma partneriams pagal civilinės sąjungos įstatymą.

Visos šios pastabos buvo komiteto išklausytos, bet nepriimtos. Peršasi išvada, kad įstatymo projektu iš tiesų siekiama prilyginti vienos lyties asmenų civilinę sąjungą šeimai ir suteikti jai maksimalias teises, kokias turi santuoką sudarę asmenys. Nėra jokios kitos priežasties, kodėl šie pasiūlymai, kuriais siekama aiškiai reglamentuoti, kad civilinė sąjunga nesukuria šeimos teisinių santykių, bei nustatyti įstatymu teisių, kurios įstatymu suteikiamos civilinę sąjungą sudariusioms vienos lyties asmenims, ribas, buvo atmesti.

Klausymų metu buvo pateiktas Lietuvos žmogaus teisių centro pasiūlymas suteikti civilinę sąjungą sudariusiems asmenims tėvų valdžią, t.y. Nors klausymų metu šis pasiūlymas buvo atmesas, tapo akivaizdu, jog šį įstatymą priėmus, Seimo nariams pradės plaukti LGBTQ+ organizacijų parengti pasiūlymai “tobulinti” įstatymą numatant galimybę vienos lyties poroms “susilaukti” vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu ar juos įsivaikinti. Kol nėra įstatymo, įteisinančio vienos lyties amenų santykius, nėra juridinio pagrindo tai siūlyti. Tokiu būdu, priėmus Civilinės sąjungos įstatymą atsiveria Pandoros skrynia.